Bin Laden Fatkeqėsia
Nga intervista e el-Alame, dijetarit tė hadithit, shejh Mukbil bin Hadi el-Ued'i, dhėnė gazetės kombėtare Kuvajtiane "el-Xherideh er-Re'ij" [Datuar mė 19 Dhjetor 1998, botimi 11503]
"Distancohem pėrpara Allahut nga Usame bin Ladin. Ai ėshtė njė fatkeqėsi dhe njė sprovė pėr muslimanėt dhe veprimet e tij janė tė liga!".1
Nė po kėtė takim, shejhu qe pyetur:
Pyetje:"Vėrejmė qė muslimanėt nė Perėndim u nėnshtrohen vėshtirėsive pasi tė shpėrthejė ndonjė bombė, pavarėsisht se ku ndodh kjo nė botė".
Pėrgjigje:"Jam i vetėdijshėm pėr kėtė. Disa vėllezėr nga Britania e Madhe mė thirrėn duke u ankuar pėr vėshtirėsitė me tė cilat po pėrballen, dhe pyetėn nėse ėshtė nė rregull qė tė distancohen haptas nga Usame bin Ladin. U thamė qė s'kemi tė bėjmė gjė me atė dhe veprimet e tij qė moti, dhe realiteti dėshmon qė muslimanėt nė Perėndim po pėrballen me vėshtirėsi pėr shkak tė kėtyre lėvizjeve, tė cilat mbėshteten nga "Vėllazėria e Falimentuar" [Ihuan el-Muslimun] dhe tė tjerė veē kėtyre, dhe kėrkojmė ndihmė nga Allahu".
--------------------------------------------------------------------------------
1. Shejhu kėtu jep njė paralajmėrim tė theksuar kundėr devijimit tė bin Ladinit. Vėrtet, janė dijetarėt tė cilėt shohin mė thellė dhe qė kuptojnė. Ata janė tė aftė t'i nuhasin sprovat/fatkeqėsitė me vite para se ato tė shfaqen.
Sodisni mbi fjalėt e shejhul-Islam Abdul-Aziz Ibn Baz [v.1420H], Allahu pastė mėshirė ndaj tij, kur tha mė 1996:"Kėshilloj el-Mas'arin, el-Fakihun dhe Ibn Ladinin dhe tė gjithė ata qė pėrshkojnė shtegun e tyre, qė ta lėnė kėtė shteg shkatėrrimtar dhe ta kenė frikė Allahun dhe tė ruhen nga hakmarrja dhe hidhėrimi i Tij, si dhe t'i kthehen udhėzimit dhe tė pendohen tek Allahu nga ēfarėdo qė ka dalė prej tyre nė tė kaluarėn". Megjithėkėtė, njerėzve si el-Mas'ari dhe el-Fekih u ėshtė dhėnė "azil politik" nė Britaninė e Madhe. el-Mas'ari banon nė Londėr qė prej vitit 1994, duke qenė i lirė tė propagandojė ideologjinė e vet tė ēoroditur. Pra, mendoni thellė rreth kėsaj!